Dar prieš atverdamas duris restoranas pasitinka iš gatvės. Sutemus jo stiklo siena gali tapti kvietimu užeiti — jei šviesa seka architektūros formą.
Šviesos linija, kuri išmoko sekti stiklo linkį.

Nuo ko prasidėjo projektas.
JAMMI apšvietimo idėjoje svarbi buvo vientisa šviesos linija. Tačiau fasadas keičia kryptį: tiesios atkarpos pereina į suapvalintą stiklinę sieną, kurios įprastas tiesus šviestuvas negalėtų tiksliai atkartoti.
Užduotis buvo išlaikyti vieną vizualinę mintį per skirtingas geometrijas. Šviesos linija turėjo ne nutrūkti ties posūkiu, o natūraliai tęstis kartu su stiklu.

Kaip gimė šviesos sprendimas.
Tiesioms atkarpoms parinkome linijinius šviestuvus, o lenktai sienai — lankstų šviesos šaltinį, sekantį jos linkį. Du skirtingi sprendimai derinami dėl vieno rezultato: vientiso fasado kontūro.
Svarbi tampa ir perėjimo vieta. Šviestuvų forma bei šviesos sklaida turi sutarti taip, kad žiūrovas pirmiausia matytų architektūros liniją, o ne atskirų elementų sandūras.
Linija architektūroje gali atrodyti paprasta, tačiau jos vientisumą lemia daugiau nei forma. Reikia suderinti tiesių ir lanksčių šaltinių išdėstymą bei šviesos sklaidą, kad perėjimas iš vienos fasado dalies į kitą nesuardytų sumanymo.
Vakare tas pats stiklo linkis matomas iš skirtingų pozicijų: važiuojant gatve, artėjant pėsčiomis ir žvelgiant į vidų. Šviesos kontūras sujungia šiuos žvilgsnius ir leidžia restorano architektūrai išlikti atpažįstamai sutemus.

Erdvė naujoje šviesoje.
Sutemus stiklinės sienos linkis tampa atpažįstamu pastato akcentu. Šviesa išryškina fasado kontūrą ir jo plastiškumą, o šiltas švytėjimas prisideda prie kviečiančios restorano atmosferos.
Šio projekto idėja paprasta, bet reikalauja tikslumo: kartais tinkamas šviestuvas yra tas, kuris prisitaiko prie architektūros, užuot prašęs architektūros prisitaikyti prie jo.