02 / Uždavinys
Esami taškai.
Naujas žvilgsnis.
Esama infrastruktūra nustatė ribas, bet kartu suteikė aiškią projektavimo kryptį. Šviesą reikėjo nukreipti taip, kad ji pasiektų norimas fasado dalis iš tų pačių vietų, o pats šviestuvas ir jo tvirtinimas tilptų į esamus montavimo matmenis.
Kuriant fasado kompoziciją svarbu rasti pusiausvyrą: per platus šviesos pluoštas prarastų detalę, o per siauras suskaidytų fasadą į pavienius ryškius fragmentus. Tikslas — ne apšviesti viską vienodai, bet leisti pastato dalims kalbėti tarpusavyje.
Projektą nuo pirmos koncepcijos iki galutinio rezultato reikėjo įgyvendinti iki Kalėdų. Prieš montavimą buvo parengta 3D apšvietimo koncepcija. Ji padėjo aptarti numatomą vaizdą, šviesos kryptis ir individualių šviestuvų pritaikymą esamai situacijai su projekto dalyviais.
Trimatė koncepcija leido dar iki montavimo aptarti ne tik atskirus šviestuvus, bet ir visą fasado vaizdą. Tai ypač svarbu, kai techninių sprendimų vietos jau nustatytos: kiekvienas pasirinkimas turi prisidėti prie bendros kompozicijos.
Individualūs šviestuvai buvo gaminami pagal sumanymą, derinant juos prie esamų tvirtinimų ir konkrečių architektūros detalių. Projektuotojų, gamybos ir montavimo komandų bendradarbiavimas padėjo suderinti kūrybinį sprendimą su fizinėmis pastato sąlygomis.
Šviesa neturi pakeisti pastato charakterio. Ji turi padėti jį pamatyti.
04 / Rezultatas
Pastatas po sutemų.
Vakare šviesa išryškina fasado gylį ir detales. Atskiros apšviestos dalys susijungia į vientisą kompoziciją, o pastato charakteris ir esama infrastruktūra išlieka svarbiausiu atspirties tašku.
Ši istorija parodo, kaip techniniai apribojimai gali tapti kūrybinio sprendimo dalimi. Esami tvirtinimo taškai tapo ne kliūtimi, o pradžia individualiam sprendimui: šviesos kryptį ir šviestuvo matmenis reikėjo pritaikyti pačiam pastatui.
